2018-11-14

2018-11-14 Seimo nariai Kęstutis Mažeika ir Kęstutic Bacvinka priėmė MDRA atstovus Audrių Radvilavičių ir Vidmantą Jusą. Išsakėme Rangovus jaudinančia problemas ir išgirdome palaikymą keliamoms problemoms. Buvo pažadėta klausimą dėl konkursų sąlygų apsvarstyti Seimo antikorupcinėje komisijoje, pasikviečiant ir MDRA atstovus. Seimo nariams adresuoto rašto tekstas:

Dėl miško rangovų problemų

Kadangi per susitikimą pernai sakėte kreiptis į Jus, jei nepavyks su kažkuo susikalbėti, tai tuo pasiūlymu dabar pasinaudojame. Rangovų gerovė ir jų kaip darbdavių galimybės išsaugoti žmones regionuose priklauso nuo VMU,  Aplinkos ministerijos, Vyriausybės  ir Seimo sprendimų. Kai kurie asociacijos nariai siūlo surengti įvairias parodomąsias akcijas, nes, pasirodo, pavirkavimas apsikabinus kelmą matant ministrui duoda toli siekiančius rezultatus. Ar tokį kelią rinktis ar yra kitų būdų būti išgirstiems?

  • Kas turėtų parengti darbų sąlygų koeficientus, kad jie būtų privalomi VMU (susitarti nesitikime)?
  • Kaip galima įtakoti viešųjų pirkimų sąlygose pateiktų sutarčių nuostatas?
  • Kaip ir kam pateikti savo pasiūlymus dėl kuriamų įstatymų, nutarimų projektų, kad į mūsų pastabas būtų atsižvelgiama arba bent būtų apsvarstomos?

Įstatymų pakeitimai. Lietuvoje vykdoma subalansuota miškininkystė, kai ne tik auginama mediena, bet ir saugoma bioįvairovė, miškas pritaikomas žmonių poilsiui.  Miškų plotai didėja, medienos sukauptas tūris didėja, saugomų teritorijų plotas apima trečdalį miškų. Medienos prieaugis naudojamas taupiai, jo kertama apie 70 proc. Kai tuo tarpu senas miškininkystės tradicijas turinčioje Austrijoje kertama 93 proc. prieaugio (Miškų statistika 182pusl.). Lietuvoje vienam gyventojui tenka vidutiniškai 174 m3 medienos, kai tuo tarpu Austrijoje 136, Vokietijoje – 45. Tačiau visuomeninis judėjimas, kurį inicijavo urėdijų pertvarka nepatenkinti urėdai, parodė, kad miestų gyventojų visuomenė turi kitokius poreikius, nei mediena ir miškų plotas. Ir nors jų reikalavimai nesubalansuoti ir neatsižvelgiantys į miško vystymąsi ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau Aplinkos ministerija sureagavo tuoj keisti įstatymus, nė kiek nepasverdama pasekmių ne tik pačiai miško ekosistemai dešimtmečių perspektyvoje, bet ir ekonomikai ir miške dirbantiems žmonėms.

Plynų kirtimų pakeitimas neplynais kirtimais  darbo našumą sumažina 20 proc., todėl proporcingai didėja darbuotojų poreikis, kurių trūkta jau dabar ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Biržių plotų mažinimas didina technikos pervežimų skaičių ir taip pat mažina bendrą medienos ruošos našumą. Draudimais sukuriamas darbų sezoniškumas sukuria problemas darbuotojus išlaikyti visus metus. Jei numatomi pakeitimai bus taikomi ir privatiems miškams, dėl sumažėjusio darbo našumo ir dirbtinai sukuriamo darbų sezoniškumo Lietuvos rangovai nepajėgs pagaminti vietinei  pramonei reikalingo medienos kiekio. VMU gaus mažiau pajamų už parduotą medieną ir todėl turės mažiau lėšų finansuoti gamtines ir rekreacines priemones, nes 91 proc urėdijų pajamų yra iš medienos realizacijos (Miškų statistika 167pusl.). Jau dabar VMU kerta 10 proc mažiau, ir ją gelbėja tik medienos pabrangimas. Valstybės biudžetas irgi gaus mažiau pajamų iš medienos pramonės. Kokiomis lėšomis numatoma kompensuoti praradimus ir finansuoti gamtosaugą? Ar paskaičiuojama, kiek kainuos VMU perdaryti miškotvarkos planus, kurie rengiami 10-mečiui, kiek kainuos privačių miškų savininkams išmokamos kompensacijos už sumažintą naudojimą saugomose  teritorijose?

Plynų kirtimų pakeitimas neplynais atitinkamai sumažins ir miško sodinimo, želdinių priežiūros, jaunuolynų ugdymo apimtis. Todėl šiuos darbus atliekantys rangovai turėdami atitinkamai mažiau darbo ir mažiau pajamų, turės atleisti dalį darbuotojų, kurie papildys bedarbių gretas arba emigruos į didmiestį ar užsienį, nes darbą kaime susirasti sudėtinga.

VMU politika nepalanki rangovams ir gamtosaugai. VMU sistemingai didina savo mechanizmais atliekamų darbų kiekį. 2009 m. savo mechanizmais urėdijos kirto 0,2 mln. m3, 2016-1,0 mln.m3 (Miškų statistika, 127 psl.) 2016 m. savo jėgomis nekirto tik 13 urėdijų ir netraukė medienos tik 8 iš 42. (Miškų statistika 134 pusl.).  Būtų suprantama, jei būtų kertami problematiški, gamtosauginiu požiūriu sudėtingi kirtimai su savo specialiai apmokytais operatoriais ir su specifiniais mechanizmais. Deja, urėdijos medkirtės ir medvežės dirba lengviausiuose ir mažiausio sudėtingumo sklypuose. Ir VMU vadovybė atvirai sako, kad taip bus ir ateityje. Nes tik taip gali parodyti, kad jų savikaina nėra didesnė už rangovų kainą, ką dar 2010 m. nustatė Valstybės kontrolė. Latvijoje šiandien ir rytoj vyksta dviejų dienų seminaras apie mažosios miško technikos naudojimą. Nes spaudžiant gamtininkams gamtosauginiai reikalavimai didėja visur. Latvijoje rankomis kertama tik 6 proc. kirtimų. Todėl nerealu tikėtis, kad ir Lietuvoje mišką saugosime kirsdami rankomis ir traukdami arkliais, nes norinčių dirbti šį sunkų darbą kasdien mažėja. O jaunimui toks darbas visai nepatrauklus. Tačiau specifinė ir maža technika mažiau naši ir rangovams nepatraukli. Būtent ją galėtų pirkti urėdija, nes tam turi didesnes finansines galimybes, taip pat didesnes galimybes pilnai panaudoti darbams visuose padaliniuose. Rangovui turėti specifinę techniką ekonomiškai neapsimoka, nes negalės pilnai jos išnaudoti. Aplinkos ministerija kaip steigėjas VMU nenustatė jokių ambicingesnių gairių. Pagrindinis VMU tikslas – užtikrinti buvusių urėdijų darbų tęstinumą, nesiekiant juos atlikti geriau pagal šiandienos reikalavimus.

Korupcijai palankios rangos sąlygos. Rangovai tikėjosi, kad sujungus urėdijas į vieną įmonę, bus lengviau susitarti dėl žmogiškų darbo sąlygų. Tačiau matome, kad vyksta priešingai. Urėdija iki šiol leido vieną kartą atvykti trims rangovų atstovams ir išsakyti savo požiūrį į rengiamas konkursų sąlygas. Tačiau rangovų siūlymai nebuvo išgirsti, kai kuriais klausimais padaryta netgi priešingai. Medienos paslaugų pirkimo konkursų sąlygas, pagal kurias jau paskelbti pirkimai 2019-2020 metams, vertiname kaip idealias korupcijai tarpti. Daugelis klausimų paliekama padalinio darbuotojo, kuris vadovaus medienos ruošai, malonei ar nemalonei. Už tą patį įkainį reikės kirsti gražius pušynus ir šlapius alksnynus. Už medienos išvežimą iš kirtavietės 300 metrų ar 3 km bus mokama tiek pat. Ir nesvarbu ar tai bus per klampynę, ar per kalnus – įkainis tas pats. Aplinkinėse valstybėse (Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje) konkurse pasiūlyti baziniai įkainiai pagal darbo sąlygas indeksuojami centralizuotai nustatytais koeficientais, kurie įkainį gali pakeisti iki 3 kartų. Iki šiol atskirose buvusiose urėdijose irgi buvo geresnis ar blogesnis įkainių indeksavimas pagal sąlygas.  Naujoji VMU vadovybė ignoruoja šią patirtį ir kuria sąlygas korupcijai, kai kiekvienas rangovas norės gauti geresnį plotą už tą patį įkainį.

Per maži reguliuojami darbų įkainiai. Medienos ruošos pelningumas urėdijose, skaičiuojant tiesiogines išlaidas, 2016 metais buvo 63 proc. (Miškų statistika, 167-169 pusl.).Tai buvo pasiekiama nustatant maksimalius įkainius, kurių rangovai negalėjo viršyti. Naujose konkurso sąlygose maksimali siūloma suma nėra nurodyta, tačiau rangovo pasiūlymas bus atmetamas, jei viršys padalinio nusistatytą sumą.  Tik įvykus ar neįvykus konkursams sužinosime kokios tos sumos, t.y. kiek buvę iki šiol įkainiai padidinti.  Per 10 metų įkainiai padidėjo apie 15 proc. kai infliacija per tą laikotarpį sudaro beveik 25 proc. Urėdijų darbininkų uždarbis per 10 metų padidėjo 1,6 karto (nuo 410 eur 2006m. iki 649 eur 2016m.) (Miškų statistika 174 pusl.). Tačiau rangovai dėl mažų  įkainių neturėjo galimybės kelti savo darbuotojams darbo užmokestį tokiais tempais, todėl dabar miške darbininkų katastrofiškai trūksta. Latvijoje irgi susiduriama su darbuotojų trūkumu, todėl valstybinių miškų įmonė darbų konkursuose nustato du kriterijus: minimalią paslaugos kainą ir maksimalų operatorių uždarbį. Taip siekiama rangovus paskatinti netaupyti darbuotojų sąskaita. Mūsų VMU kuria sąlygas korupcijai, o ne rangovų gerovei.

MDRA pirmininkas                                                                            Vidmantas Jusas

 

 

 

Share Tweet Pin it

Add Comment

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comments