Ar miško rangovai – žmonės?

Kai šį pavasarį Miško darbų rangovų asociacijos susirinkimas savo rezoliucijoje parašė, kad rangovai miškų urėdijose vertinami kaip inventorius, daug kas tai palaikė tik literatūriniu nukrypimu. Pateiksiu šiandieninių pavyzdžių , rodančių, jog ir naujoje įmonėje toks vertinimas vis dar išlikęs.

Pasiremsiu viešųjų pirkimų skelbimais. Internetiniame portale www.pirkimai.eviesiejipirkimai.lt  Valstybinė miškų urėdija regioniniuse padaliniuose skelbia konkursus medienos ruošos darbams. Tačiau tam, kad galėtų atlikti medienos ruošos darbus, rangovas privalo atlikti papildomus darbus. Urėdijos kabinetuose juos vadina privalomaisiais. Štai keletas tų darbų pavadinimų: šiukšlių rinkimas ir išvežimas,  atokvėpio vietų ir poilsiaviečių preižiūra,  valstybinės reikšmės miškų ribų priežiūra ir atnaujinimas, skruzdėlynų aptvėrimas, budėjimas gaisravietėse,  kvartalinių linijų valymas, griovio šlaitų ir pagriovių krūmų kirtimas, pakelių šienavimas ir priežiūra ir kt. Neįmanoma suprasti, ką bendro jie turi su medienos ruoša. Tačiau tik juos atlikęs, ir dar už nustatytą kainą, rangovas galės gaminti medieną. Įdomiausia tai, kad tų darbų atlikimui nustatytos įkainių „lubos“ (pavadinimas iš pasibaigusio konkurso) . Pavadinimas rodo, kad jos paimtos „iš lubų“, kaip sakoma. Jokio pagrindimo joms nėra. Rangovas turi pasiūlyti darbų įkainį, mažesnį už Vyriausybės nustatytą minimalią algą.  Štai paskutiniame dar nesibaigusiame skelbime atliekamų darbų valandos įkainis turi būti ne didesnis kaip 2,75 eur.  Tačiau žinoma, kad 2018 – ais metais darbdavys turi mokėti ne mažiau kaip 2,45 eur už valandą darbuotojui ir 0,76 eur mokesčių sodrai. Viso 3,21 eur.  Tai yra 17 proc. daugiau už konkurso sąlygose nustatyą maksimalų įkainį. Rangovai juokauja, kad tai normalu, nes darbiniam asilui, kokiais urėdija mus skaito, minimalios algos reikalavimas negalioja.

Mes ir patys klausiame vienas kito, kodėl esame tokie asilai ir vis dar dalyvaujame konkursuose. Dažniausiai veikia lietuviškas sėslumas. Nesinori, ypač vyresniems, viską mesti ir lėkti užjūrin. Tie, kurie dirba seniau, jau mato paaugusius savo rankomis sodintus miškus. Nesinori jų palikti, nors ir ne tavo. Ir tuos privalomuosius darbus darome iš draugiškumo, nes pats girininkas neranda žmonių, galinčių padaryti pigiau nei minimali alga. Jam planas, kaip tarybiais laikais, nuleistas iš viršaus. Ir privalo besąlygiškai vykdyti. Rangovas savo nuostolį šiuose darbuose pasidengia medienos ruošos pelnu.  Ir urėdijos vadovybė patenkinta, kad pigiai padaryti jų nustatyti privalomieji darbai. Ir rangovas patenkintas, kad su girininku draugiški santykiai susiklosto. Tik atsiranda pavojus, kad tokiomis sąlygomis tie santykiai  papuls į  šešėlį.

Miško darbų rangovų asociacija turi pasiūlymų šio absurdo sutvarkymui. Juk ketvirtį amžiaus murkdomės toje sistemoje. Naiviai vis dar tikime, kad galime prisidėti prie sistemos pertvarkos. Tačiau VMU naujai vadovybei tai neįdomu. Ir tai suprantama – kaip atrodysi prieš kolegas, jei klausysi savo darbinio asilo patarimų.

Mes atjaučiame naująjį VMU direktorių matydami, kaip nesiseka rasti žmonių, kurie sugebėtų tvarkytis padaliniuose pagal naują tvarką. Ne pagal seną tvarką, kurią per ketvirtį amžiaus visi peprato, o pagal naują, kurią dar reikia sukurti. Rangovų asociacijos atsiradimo stimulas buvo viltis, kad galėsime prisidėti prie tos tvarkos kūrimo. Nes vis dar tikime, kad gali būti normalūs santykiai tarp paslaugos pirkėjo ir rangovo ne tik privačiuose, bet ir valstybiniuose  miškuose.

 

Vidmantas Jusas

Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas

Share Tweet Pin it