Ar Valstybinių miškų urėdija ir rangovai partneriai?

Ar VMU ir rangovai partneriai? Tekstas PDF formatu žurnale Miškiai

Pernai Miško darbų rangovų asociacija savo rezoliucijoje išvardijome rangovus liečiančias problemas, kurias per ketvirtį amžiaus užaugino 42 savarankiškų urėdijų sistema,  ir tikėjomės, kad pertvarka vykdoma ir šių problemų sprendimui. Kai pavasarį susitikome su vos pradėjusiu eiti pareigas VMU direktoriumi Mariumi Pulkauninku, likome labai patenkinti jo pozityviu požiūriu į rangovus kaip urėdijos partnerius.  Tačiau daugiau su Mariumi pabendrauti neteko. Matomai, senosios urėdijų sistemos atstovai jam įrodė, kad rangovus išnaudojant taip pat kaip iki šiol, galima gauti neblogą įmonės pelną.  (Pagal Miškų statistikos informaciją medienos ruošos tiesioginis pelnas urėdijose 2016 metais buvo 63 proc. ) O rangovai iki šiol nesugebėdavo susivienyti, tai negreitai taps jėga, su kuria reikėtų skaitytis.

Į daugumą mūsų rezoliucijoje keltų klausimų buvo atsakyta formaliai. Tačiau džiaugėmės, kad VMU „kvies Asociacijos atstovus diskusijoms ir konstruktyviam bendradarbiavimui“ (citata iš atsakymo į rezoliuciją).

Metams įpusėjus nesimatė jokių pokyčių. Rangovams buvo jau įkyrėjusi nežinomybė. Kai kam turėjo baigtis sutarčių terminai, ir reikėjo apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų: pratęsti senas sutartis ar ne. Šiaip taip įsiprašėme aptarti rengiamas naujų konkursų sąlygas. VMU direktoriaus pavaduotojas Valdas Kaubrė leido atvykti trims rangovų atstovams. Išsakėme savo pastabas, pasiūlymus. Tačiau dabar, paskelbus konkursus, matome, kad į jokius mūsų pageidavimus neatsižvelgta.

Esame dėkingi už neformalų bendravimą Medienos ruošos skyriaus vedėjui Vigantui Kraujaliui, kuris tiesiogiai rengė konkurso sąlygas. Jis net po savo darbo valandų atvyko į Kaune vykstantį rangovų susirinkimą ir pristatė beveik baigtą konkursų sąlygų projektą.          Labiausiai iš naujos tvarkos tikėjomės vieningos visuose padaliniuose koeficientų sistemos, kuri užtikrintų tokio pat dyžio pajamas nepriklausomai nuo darbo sudėtingumo. Kitaip sakant, ar šlapią biržę kirsi ar sausą, ar toli medieną trauksi ar sandėliuosi biržėje – per dieną uždirbsi tiek pat. Todėl važiavome į Lenkijos miškų urėdiją, susitikome su Latvijos medienos ruošos rangovų asociacija, per pažintis iš Estijos gavome ten taikomas koeficientų sistemas. Perdavėme jas VMU.  Jie turėjo 42 lietuviškus varijantus, tarp kurių buvo ir visai neblogų. Tačiau galiausiai Vigantas pasakė, kad „iš viršaus“ nurodyta greičiau baigti pereinamąjį konkursų sąlygų varijantą.  Supratome, kad parengti geresnes taisykles nėra laiko ir pereinamąjam laikotarpiui teks pakentėti. Tačiau kai pamatėme galutinį varijantą jau paskelbtuose konkursuose – teko atsisėsti kad nepargriūtum.

Ir štai lapkričio 21d. Seimo antikorupcinėje komisijoje kalbėjęs Marius Pulkauninkas galiausiai išskaidė mūsų iliuzijas apie rangvoų bendradarbiavimą su VMU. Direktorius tiesiai pasakė, kad rangovai yra priemonė urėdijos pelnui uždirbti. Todėl urėdija nesuinteresuota didinti įkainius rangovams. Jei rangovai už tokius įkainius nedirbs, urėdija kirtimus atliks savo medkirtėmis. Direktoriaus įsitikinimu įkainiai rangovams yra teisingi, nes jie nustatyti pagal urėdijos mechanizmų savikainą.

Direktorius arba nežino (juk atėjo iš visai kitos srities) arba apsimeta nežinantis, kad urėdijos medkirtės kerta tik geriausius plotus ir, kaip taisyklė, plynus kirtimus, o rangovams paliekami retinimai, raistai ir kitos biržės, kur tenka dirbti rankiniu būdu. V.Kaubrė mums irgi sakė, kad nesitikėtume dirbti gerose biržėse, nes ten dirbs sava (urėdijos) technika.Todėl lyginti medkirtės savikainą, kai ji gali per pamainą iškirsti 250 m3, su medkirčio darbu, kuris per dieną rangovams skirtuose kirtimuose sunkiai pagamina 10 m3, yra mažiausiai nepadoru. Tačiau direktorius įtikėjęs, kad įkainiai pakankami, nes rangovai vis dar dalyvauja konkursuose. Nors tiesa tokia, kad antrame pusmetyje VMU padaliniuose konkursai neįvyksta po kelis kartus.  Kad rangovai traukiasi iš urėdijos rodo ir faktas, kad urėdija savo jėgomis 2018m. pirmame pusmetyje atliko 33 proc. darbų, kai ankstesniais metais apie 25 proc.. Tai nereiškia, kad urėdija kirto daugiau, nes bendrai medienos pagaminta 10 proc. mažiau.

Direktorius antikorupcinės komisijos nariams aiškino, kad rangovai kirto mažiau todėl, kad privačių miškų savininkai kirto daugiau ir todėl rangovai nespėjo urėdijoje. Tačiau tiesa ta, kad miške sumažėjo dirbančiųjų. O tikroji perėjimo į privačius miškus priežastis yra darbų kaina: medienai pabrangus ketvirtadaliu, urėdija didžiuojasi pelnu kirsdama 10 proc. mažiau, o privatininkai didesne kaina dalinasi su rangovais. Todėl privačiuose miškuose įkainiai padidėjo iki 1,5 karto, o valstybiniuose liko tokie pat kaip prieš 10 metų (įvertinus, kad infliacija per tą laiką buvo beveik 25 proc.).

Dar grįškime prie rangovų taip lauktų naujų medienos ruošos konkursų sąlygų.

Pagal šias sąlygas rangovas peteiks vieną įkainį kirtimui. Pagal tą patį įkainį bus kertami ir einami kirtimai, kur dienos našumas 5 m3 benzopjūklui, ir našūs pušynai, kur su benzopjūklu galima gaminti 25 m3 per dieną, jau nekalbant apie galimybę kirsti su medkirte. Todėl dienos uždarbis gali skirti kelis ar keliolika kartų. Koks įvairių kirtimų santykis – konkurso sąlygose nenumatyta skelbti. Todėl pasiskaičiuoti vidutinį našumą, o iš to ir įkainį, nėra galimybės. Pasirašęs sutartį privalėsi kirsti tai, ką skirs. Atsisakymas kirsti gresia bauda 1000 Eur. Nespėjus iškirsti laiku – bauda 1000 Eur. Todėl nežinome kokioje visuomenėje nevyktų kyšių nešimas tam, kad būtų paskirta geresnė biržė. Uždarbio skirtumas gali būti toks didelis, kad kyšio triženklės sumos neatrodytų didelės. Jei tai vykdavo iki šiol, kai daugumoje urėdijų buvo šiokia tokia indeksacija pagal sąlygų sunkumą, kodėl turėtų nevykti dabar, kai nuo skirstytojo malonės priklausys rangovo uždarbis ar net likimas?

Būtent šį klausimą norėjome pateikti Seimo antikorupcinei komisijai, bet nespėjome. Išgirdusi žodį „korupcija“ komisija taip greitai ėmėsi klausinėti VMU direktorių, kad ne tik mūsų nespėjo pakviesti, bet ir Seimo narys Kęstutis Bacvinka nespėjo atvykti ir perduoti komisijai mūsų klausimo.  Iš komisijos vaizdo įrašo galima suprasti, kad korupcijos galimybių VMU bus nerasta.

Ką daryti rangovams? Perskaičius konkursų sąlygas pirmas kilęs noras buvo viską mesti ir bėgti kuo toliau. Tačiau prisiminęs įsipareigojimus šeimai, darbuotojams, kreditoriams supranti, kad pabėgti taip lengvai nepavyks.  Dirbant privačiuose miškuose galima normaliai gyventi, tačiau ten beveik 250 000 savininkų. Juos surasti, susiderėti reikia papildomo laiko ir pastangų. Vidutinė valda 2,8 ha. Todėl pas vieną savininką darbo bus trumpam. Urėdijoje užtikrinčiau. Nors ir čia apimtys gali keistis 30 proc. Iš sąlygų teksto neaišku, ar tie 30 proc. ketvirčio ribose, ar metų. Ar gali būti taip, kad du ketvirčius bus po 30 proc mažiau, o vieną 60 proc daugiau. Viskas priklausys nuo urėdijos vietinių darbuotojų malonės ir padorumo. O pasirašytos 2 metams sutarties taip paprastai nenutrauksi. Rangovui iš viso nepalikta galimybė sutartį nutraukti, jei urėdija nesutiks. O jei urėdija inicijuos sutarties nutraukimą, teks prarasti užstatą 5 proc. nuo 2 metų darbų vertės.

Pateikiama sutartis nepanaši į sutartį tarp partnerių. Greičiau  į sutartį tarp feodalo ir baudžiauninko. Keista, kad tokias sąlygas nustato valstybinė įmonė, turinti puikias galimybes ženkliai prisidėti prie žmonių išsaugojimo tuštėjančiuose regionuose. Tereikėtų dalį pelno, kuris šiuo metu tiesiog nukrito kaip Dievo dovana dėl medienos kainų padidėjimo, pasidalinti su rangovais, kad jie galėtų sustiprėti ir matyti savo ateitį čia, Lietuvoje, savo kaime ar miestelyje.

Kartais kyla įtarimas, kad gal urėdija vykdo viešai neskelbiamą Aplinkos ministerijos valią – Lietuvą paversti saugomų teritorijų lydere Pasaulyje? Juk iš VMU nebuvo jokio pareiškimo apie nuostolius, kuriuos urėdija patirs įvedus aplinkos ministerijos nustatytus kirtimų draudimus.  O tie nuostoliai turėtų būti milžiniški, nes bus nepagaminta ir neparduota šimtai tūkstančių m3 medienos, negautos milijoninės pajamos. Gal VMU tikimasi, kad kirtimai bus tiek apriboti, kad likusiam kiekiui  iškirsti užteks urėdijos mechanizmų ir rangovų visai nereikės? O jei pavyktų uždrausti pagrindinius kirtimus visuose, ne tik saugomuose miškuose, tai nereikėtų nei sodinti, nei želdinių prižiūrėti, nei jaunuolynus ugdyti. Ir būtų išspręsta šiems darbams reikalingų darbininkų trūkumo problema – jų nereikėtų. Girininkai  vaikščiotų po miškus ir skaičiuotų pūstančioje medienoje besiveisiančius vabaliukus.

Kaip bus pasielgta su miško sodinimo ir priežiūros bei ugdymo darbus vykdančiais rangovais visiškai neaišku. Iki šiol nematėme jokio projekto.

Darbuotojų  miške mažės neišvengiamai ir ateityje. Darbų apimtis išlaikyti tokių pat apimčių bus įmanoma tik diegiant mašininę medienos gamybą. Latvijos rangovų asociacija sakė, kad jos nariai rankiniu būdu kerta tik 6 proc. viso kiekio. VMU net tokios apskaitos neveda. Mašinų pripirkti galima greitai. Ypač tai lengva padaryti urėdijai. Tačiau kas tomis mašinomis dirbs? Jau dabar reikia užsiimti operatorių rengimu ir praktiniu apmokymu. Reikia rūpintis medkirčio profesijos patrauklumu. Nes šiuo metu visuomenėje medkirtys laikomas blogiečiu, naikinantčiu Lietuvos miškus. Reikia bandyti mažają miško techniką, naujas technologijas ir jas adaptuoti Lietuvos sąlygomis. Urėdija tam turi organizacines ir finansines galimybes. Rangovai vieni tam per silpni. Jei urėdija numato ateityje 75 proc. medienos ruošos palikti rangovams, jau dabar, kol dar neišbėgiojo paskutiniai darbininkai,  privalo pasirūpinti rangovų stiprinimu.

Bedravimas tarp rangovų ir 42 urėdijų daug kur buvo su korupcijos kvapeliu.  Todėl dabar reikia nuo nulio kurti bendravimo tradicijas tarp rangovų ir VMU. Tikimės, kad VMU vadovybė  tai supras ne per vėlai ir liausis laikytis rangovų ignoravimo politikos.

 

Vidmantas Jusas

Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas

Share Tweet Pin it