Kaip išsaugoti miško pjovėjus?

Anksčiau miško darbininko uždarbis priklausė nuo urėdo ar girininko palankumo. Dabar, tikimės, priklausys nuo įdėtų pastangų. Tačiau darbo sėkmė miške priklauso nuo daugelio dalykų. Pabandysiu juos apžvelgti.Panagrinėkime miško pjovėjo darbą. Jis prasideda nuo rytinio pasisveikinimo su kolegomis. Pjauti mišką vienam draudžiama. Paskui sėdama į transporto priemonę ir vykstama iki darbo vietos. Jei biržė nesiliečia su keliu, susirenkami visi įrankiai, benzinas, tepalas ir užsidėjus šalmą žingsniuojama iki kirtimo vietos. Jei pakankamai toli – nešamasi ir pietūs. Miško pjovėjas pinigus uždirba nupjaudamas medį ir iš jo pagamindamas sortimentus. Tačiau šalia šio darbo tenka atlikti ir kitus darbus: pasiruošti darbo vietą išpjaunat krūmus ir pomiškį bei pavojingus sausuolius, po stiebo sugaminimo surinkti šakas ir sudėti į valksmas ar krūvas, sunešti į krūvas smulkius sortimentus. Miško savininkui (privačiam ar valstybės patikėtiniui) svarbu tik sortimentų kiekis ir kokybė, nes tik už tai medienos pirkėjas moka. Tuo tarpu miško pjovėjas parduoda savo fizines jėgas. Taip pat nori gauti kompensaciją už sunaudotas medžiagas (benziną, tepalus, grandines, apsauginius drabužius ir kita). Problema tame, kad priklausomai nuo kertamo miško savybių vieno sortimento vienetui (paprastai matuojamam kubiniais metrais) pagaminti sugaištamas labai skirtingas laikas ir todėl sunaudojama skirtingas kiekis fizinių jėgų ir medžiagų. Miško pjovėjas tikisi, kad sąžiningai dirbdamas tą patį laiką bet kokiame miške uždirbs tokį patį atlyginimą. Nes pagamintų sortimentų kiekis priklauso ne tiek nuo jo pastangų, kiek nuo miško savybių.Pabandysiu apžvelgti, kokios biržės savybės ir kaip įtakoja medienos gamybai sugaištamą laiką. 1. Biržės atstumas nuo gyvenamos vietos- kuo toliau, tuo daugiau laiko reikės važiuoti pirmyn ir atgal. 2. Kirtavietės atstumas nuo kelio- kuo toliau, tuo ilgiau reikia eiti su įrankiais.3. Trako ir kertamo pomiškio kiekis- kuo tankesnis, tuo daugiau laiko užtruks pasiruošti vietą apie kertamą medį, o jei savininko nurodyta, tai ir visame plote išpjauti.4. Medžių tankumas – kuo rečiau, tuo daugiau sugaištama pereinant nuo vieno medžio prie kito.5. Medžių storis- kuo medžiai plonesni, tuo daugiau jų reikia nupjauti, nugenėti ir supjaustyti, kad pagamintum sortimentų vieną kubinį metrą. Iš plonesnių pagaminama daugiau plonų sortimentų, kuriuos reikia sunešioti į krūvas, o tai irgi užtrunka. 6. Medžio rūšis – kietmedžių pjovimas, genėjimas ir pjaustymas trunka ilgiau.7. Medžių šakotumas – labiau šakotus medžius, ypač egles, trunka ilgiau genėti ir ilgiau trunka šakų surinkimas.8. Nurodyta darbų technologija– šakas sukrauti į krūvas biokurui trunka ilgiau, nei jas krauti į valksmas ar tuo labiau susmulkinti ir paskleisti.9. Kirtimo būdas – neplyną kirtimą kirsti trunka ilgiau, nes ilgesnis perėjimas nuo vieno pjaunamo medžio prie kito, sudėtingesnis medžio nuleidimas į augančių medžių tarpą, ne visada įmanoma nuleisti arti valksmo, todėl toliau nešioti šakas ir smulkius sortimentus. Neplynuose kirtimuose kai kurie nupjauti medžiai neišvengiamai įkimba į augančius ir užtrunka juos saugiai išimti.10. Reljefas – šlaituose dirbti daug sudėtingiau ir pavojingiau11. Gilus sniegas – paskutiniais metais beveik nepasitaikantis trukdis.12. Lietus, stiprus vėjas, rūkas – neleidžia dirbti, nors darbo laikas naudojamas. Tą dieną suvalgytus pietus teks uždirbti kitą dieną.13. Vėjovartos ir vėjalaužos. Žiauriai pavojingas darbas. Čia skubėjimas gali baigtis ne tik nelaime, bet ir mirtimi.Susidaro konfliktinė situacija: miško savininkas prastame miške norėtų mokėti už kubinį metrą mažiau, kad jo pelnas nepakistų, tačiau miško pjovėjui reikia gauti daugiau, kad padengtų savo išlaidas ir galėtų pamaitint šeimą. Kuo prastesnis miškas, tuo mažiau brangių sortimentų pagaminama, tačiau miško pjovėjui tokiame miške darbas trunka ilgiau, per dieną sortimentų pagaminama mažiau. Pavyzdžiui, plyname našiame pušyne per darbo dieną galima pagaminti 20-30 m3 vertingos medienos, tuo tarpu retinime ir 4 m3 gali būti daug, o sortimentai pigūs. Miško pjovėjui būtų ideali situacija, jei jis galėtų pasiūlyti savo dienos įkainį, ir vadovaujantis nešališkai nustatytomis laiko sąnaudomis, įvertinant visas išvardintas biržės savybes, būtų paskaičiuotas kubinio metro įkainis. Deja, tai svajonė, nors Lenkijos valstybiniuose miškuose kažkas panašaus naudojama. Tarybiniais metais Lietuvoje taip pat buvo naudojamos išdirbio normų ir medžiagų sunaudojimo lentelės. Reikėdavo skirti šiek tiek laiko pasiruošiant kirtimui, tačiau paskui miško pjovėjo barščių lėkštė visada vienodo dydžio. Dabar įkainis sutariamas. Abi pusės siekia to paties tikslo – daugiau pajamų. Tačiau miško savininko pajamos bus didesnės, kai mažės miško pjovėjo pajamos. Kainos kartelė nutempiama į tą pusę, kuris turi daugiau derybininko genų. Daugiau patirties turintys miško pjovėjai apžiūrėję biržę jau žino, kiek užtruks ją iškirsti ir kiek už tai reikia gauti pinigų. Tačiau tenka dirbti ir valstybiniuose miškuose, kur įkainį reikia nurodyti viešojo pirkimo konkurso medžiagoje nemačius biržių. Net jei ir pažįstami tos teritorijos miškai, vis tiek nežinia, kokia biržė bus paskirta. Jei vienas rangovas dirbtų visoje konkurse nurodytoje teritorijoje, tai papultų visokių- ir gerų, ir blogų biržių. Kai konkursą laimi keli rangovai, konkuruojama būdavo dėl įtikimo tam, kas skirsto biržes. Kadangi naujosios Valstybinių miškų urėdijos vienas pagrindinių tikslų yra skaidrumas, tai būtina pakeisti miško kirtimo ir kitų darbų konkursų tvarką. Miško pjovėjui būtų idealu, jei jis su kitais konkuruotų tuo, kas nuo jo priklauso – savo dienos kaina. Tuo tarpu konkreti kubinio metro kaina būtų nustatoma kiekvienai biržei pagal jos savybes. Savybės turi būti aiškios, pamatuojamos. Neturi būti rodiklių “mažas”, “didelis”. Dauguma mano išvardintų savybių jau yra nurodytos taksoraščiuose. Kitus galima patikslinti vietoje. Žinoma, iš anksto neįvertinsime meteorologinių sąlygų, bet galima paimti meteorologinius statistinius duomenis ir sužinoti procentais, kiek dienų tikėtis prastovų. Per Lietuvą tai skirsis, nes Druskininkuose daugiausia saulėtų dienų, o kažkur daugiausia lyja.Jei tokia sistema pradėtų veikti, gal dar pavyktų sustabdyti žmonių bėgimą kuo toliau nuo miško darbų.

Vidmantas Jusas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.