2018-11-21

2018-11-21 Seimo antikorupcinė komisija kalbino VMU direktorių Marių Pulkauninką. Taip buvo reguota į 2018-11-14 rangovų išsakytas pastabas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui K.Mažeikai ir Seimo nariui K.Bacvinkai. Reaguota buvo taip greitai, kad net nespėjome pateikti jokios informacijos ir nebuvome pakviesti. Todėl peršasi išvada, kad kažkas nenorėjo, kad iškeltume viešumon VMU esančias problemas. Tuo metu mes tik norėjome išsakyti pastabas dėl naujų medienos ruošos darbų konkursų. Jų sąlygose matome galimybes korupcijai vystytis. Ir nors šis klausimas nebuvo paliestas, tačiau džiugina VMU direktoriaus oficialiai ir viešai (nes įrašą internete gali pasižiūrėti visi  https://www.youtube.com/watch?v=ItUtIzzy6-I&feature=share ) išsakytos mintys rangovus jaudinančiais klausimais.
Pirmiausia džiugu, kad pagaliau daiktai įvardinti savais vardais: viešai rangovai vadinami urėdijos partneriais, tačiau dabar direktorius tiesiai pasakė, kad rangovai tik priemonė urėdijos pelnui uždirbti. Taip pat direktorius pripažino, kad rangovams nustato įkainių lubas, nes iki šiol buvo tvirtinama, kad darbų kainas nustato rinka.
Kainos nustatomos pagal urėdijos mechanizmų darbo savikainą. Ir neaišku, ar direktorius nežino, ar apsimeta nežinantis, kad urėdijos medkirtės kerta tik geriausius plotus ir, kaip taisyklė, plynus kirtimus, o rangovams paliekami retinimai, raistai ir kitos biržės, kur tenka dirbti rankiniu būdu. Todėl lyginti medkirtės savikainą, kai ji gali per pamainą iškirsti 250 m3 su benzopjūklininko darbu, kuris per pamainą rangovams skirtuose kirtimuose sunkiai pagamina 10 m3, yra mažiausiai nepadoru. Tačiau direktorius įtikėjęs, kad įkainiai pakankami, nes rangovai vis dar dalyvauja konkursuose. Nors tiesa tokia, kad antrame pusmetyje VMU padaliniuose konkursai neįvyksta po kelis kartus.
Taip pat keistai atrodo teiginys, kad rangovai mažiau dirbo valstybiniuose miškuose todėl, kad daugiau kirto privatininkai. Tikroji priežastis yra būtent darbų kaina: medienai pabrangus ketvirtadaliu, urėdija didžiuojasi pelnu kirsdama 10 proc. mažiau, o privatininkai didesne kaina dalinasi su rangovais. Todėl privačiuose miškuose įkainai padidėjo, o valstybiniuose liko tokie patys kaip prieš 10 metų. Tarp kitko, urėdija savo darbininkų atlyginimus per 10 metų pakėlė 1,6 karto (Miškų statistika: nuo 410 Eur 2006m iki 649 Eur 2016m.), o rangovams įkainius pakelti leista vos apie 15 proc., kai infliacija per tą laiką buvo beveik 25 proc. Šalia to per šį laikotarpį rangovams paliekamos biržės vis prastėjo, nes vis daugiau urėdijos išsikirsdavo gerų biržių savo mechanizmais: 2009 m. urėdijos kirtosi 0,2 mln m3, o 2016 – 1,0mln m3 (Miškų statistika). Direktorius sakė, kad 2018 metų pirmame pusmetyje urėdija savo jėgomis išsikirto 33 proc. krtimų, nors bendrai kirto 10 proc. mažiau. VMU direktorius atskleidė, kad strateginiame plane numatyta urėdijų mašinomis kirsti 25 proc. Tačiau jei rangovai norės didesnių įkainių nei dabar, teks urėdijai savo jėgomis kirsti daugiau. Kitais žodžiais tariant – urėdija verčiau investuos į mechanizmus, negu pakels rangos įkainius ir sudarys galimybę žmonėms regionuose užsidirbti pragyvenimui. Valstybinei įmonei jos pelnas svarbiau negu prisidėjimas prie emigracijos mažinimo.
2019-2020 metų miško ruošos konkursai, kurių sąlygose įžvelgiame idealias galimybes korupcijai, jau paskelbti keliolikoje padalinių. Pagal šias sąlygas rangovas peteiks vieną įkainį kirtimui. Pagal tą patį įkainį bus kertami ir einami kirtimai, kur dienos našumas 5 m3 benzopjūklui, ir našūs pušynai, kur ir su benzopjūklu galima gaminti 25 m3 per dieną, jau nekalbant apie galimybę kirsti su medkirte. Todėl dienos uždarbis gali skirti kelis ar keliolika kartų. Koks tokių kirtimų santykis – konkurso sąlygose nenumatyta skelbti. Todėl pasiskaičiuoti vidutinį našumą, o iš to ir įkainį, nėra galimybės. Pasirašęs sutartį privalėsi kirsti tai, ką skirs. Atsisakymas kirsti gresia bauda 1000 Eur. Nespėjus iškirsti laiku – bauda 1000 Eur. Todėl nežinome kokioje visuomenėje nevyktų kyšių nešimas už tai, kad būtų paskirta geresnė biržė. Uždarbio skirtumas gali būti toks didelis, kad kyšio triženklės sumos neatrodytų didelės. Jei tai vykdavo iki šiol, kai daugumoje urėdijų už blogesnes biržes buvo taikomi didesni įkainiai, – kodėl turėtų nevykti dabar, kai nuo skirstytojo malonės priklausys rangovo uždarbis ar net likimas?
Belieka tik viltis, kad tokios sąlygos sukurtos per žioplumą, o ne su tikslu rangovus išvyti iš Lietuvos ir tokiu būdu sužlugdyti medienos ruošą VMU, tuo įrodant, kad urėdijų pertvarka buvo klaida (ką ir bandė įrodinėti vienas antikorupcinės komisijos narys).

Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas Vidmantas Jusas

Share Tweet Pin it

Add Comment

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Comments