LRT Tyrimų skyriui atskleidus interesų kovą valstybiniuose miškuose aiškėja daugiau abejotinų schemų. Surinkti duomenys rodo, kad didelė dalis valstybinės medienos yra neapskaitoma, o Valstybinių miškų urėdijos samdomi nepriklausomi medienos matuotojai gauna atlygį ir iš didžiųjų žaliavos pirkėjų.
„Turėjome atvejį, kai rangovas atsitiktinai, važiuodamas patikrinti savo darbuotojų, pastebėjo, kad kraunamas miškavežis ir nėra atsakingo Valstybinių miškų urėdijos darbuotojo. Aišku, mes teisių jokių neturime: miškavežis apsisuko ir išvažiavo. Buvo iškviesta policija, įvardyta, kad vyksta medienos vagystė. Policijai sustabdžius, atvyko urėdijos atstovas su medienos priėmimo ir perdavimo aktu būtent tam vairuotojui. Akte buvo įvardyta, kad sukrauta 38 kubiniai metrai medienos. Primygtinai reikalaujant rangovui, atliktas perskaičiavimas: miškavežyje rado 42 kubus. Kalbama apie pjautinuosius rąstus – aukščiausios kokybės medieną“, – apie 2019 m. nutikusią istoriją LRT Tyrimų skyriui pasakojo Miško darbų rangovų asociacijos vadovas Audrius Radvilavičius.
LRT Tyrimų skyrius apie šį atvejį teiravosi Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktoriaus Valdo Kaubrės. 2019 m. pabaigoje į šį postą paskirtas vadovas LRT Tyrimų skyriui sakė galintis patikinti, kad diegiamos visos priemonės pagamintos medienos apsaugai, daug dėmesio skiriama prevencijai.
„Urėdija pasirengė tvarką ir miškuose prie medienos sandėlių yra kabinamos kameros, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo. Tačiau ir praėjusį mėnesį mes susidūrėme su atveju, kai medienos buvo pavogta Panevėžyje. Tolerancijos nusikaltimams nėra. Visais atvejais urėdija kreipiasi į teisėsaugos institucijas“, – teigė jis.
Miškų specialistai kelia klausimą ir dėl medienos apskaitos. Valstybiniuose miškuose kertama mediena matuojama net kelis kartus, vertinant jos kiekį bei kokybę. Paskutinis vertinimas atliekamas žaliavai patekus pas pirkėją: didžiųjų pirkėjų atveju tam pasitelkiami nepriklausomi medienos matuotojai, kurių paslaugas per pusę apmoka VMU ir medieną įsigiję verslininkai. Matuotojus vienijančios Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vadovai teigia esantys tarsi moderatoriai, tačiau dėl jų atliekamo darbo girdėti abejonių.
„Negalėčiau kaltinti Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos ypatingu šališkumu, neturiu tam nei įgaliojimų, nei teisės, bet rangovai kartais tarpusavyje šią asociaciją vadina nepriklausomai priklausoma matuotojų asociacija. Vien tiktai pasižiūrėjus į jų steigėjų sąrašą turėtų būti aišku, kodėl taip įvyksta“, – sakė A. Radvilavičius.
Didelė korupcijos rizika
LRT Tyrimų skyrius turi Aplinkos ministerijos praėjusį lapkritį parengtą analizę, kurioje aiškiai įvardijama, kad valstybinės medienos ruošimas ir apskaita priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Dokumente nurodoma, kad VMU Prevencijos skyriui 2019 m. rudenį–2020 m. pavasarį atlikus patikrinimus regioniniuose sandėliuose rasta žymiai daugiau medienos, nei nurodyta oficialioje apskaitos sistemoje. Keturiuose tikrintuose sandėliuose aptikta nuo 15 iki beveik 24 proc. daugiau medienos, nei rodė dokumentai.
Pateiktoje išvadoje įvardijama tendencija, kad tikrintuose objektuose daugelis medienos meistrų turėjo sudarę vidutiniškai 15–16 proc. žaliavinės medienos sortimentų pertekliaus, kuriuo laisvai disponavo spręsdami, ką su juo daryti.
„Šiuo medienos pertekliumi galima niekam nežinant padengti susidariusį trūkumą kitame medienos sandėlyje ir, žinoma, prekiauti šešėlinėje rinkoje, naudoti asmeninėms ir kitų suinteresuotų pusių reikmėms, taip iškreipiant ir kenkiant Lietuvos ekonomikai bei VMU veiklai“, – nurodoma dokumente.
Komentuodami šį dokumentą, Aplinkos ministerijos atstovai nurodė, kad analizėje pateikta informacija identifikuoja VMU veiklos sritis, kuriose gali pasireikšti korupcijos atvejai, tačiau „nekonstatuoja esamo korupcijos pasireiškimo fakto“.
„Tam, kad būtų išvengta korupcijos pasireiškimo atvejų, yra įgyvendinamos prevencinės priemonės“, – teigiama atsakyme.
Taip pat Aplinkos ministerija nurodė, kad neturi duomenų apie praradimus dėl galimai neapskaitytos medienos VMU veikloje, nevertina teorinių praradimų dėl teisės aktais leistinų matavimo paklaidų.
Pjaunant medieną numatoma galima maždaug 10 proc. kiekio paklaida. Tačiau kiek ilgiau nei metus VMU vadovavęs ir 2019 m. rudenį iš posto pasitraukęs Marius Pulkauninkas LRT Tyrimų skyriui sakė, kad neaišku, kiek dar valstybinės medienos atsiduria už paklaidos ribų.
„Buvo atvejis, kai kilo įtarimų, kad su tuo pačiu važtaraščiu tas pats žaliavos kiekis vežtas tris kartus. Tai rodo, kad gali būti smarkiai daugiau už paklaidos ribos“, – pasakojo jis.
Pasak M. Pulkauninko, net leidžiami nuokrypiai atveria kelius manipuliacijoms: jei realiai nukertama, pavyzdžiui, 500 kubinių metrų miško, o dokumentuose nurodoma 450 kubinių metrų, vadinasi, tai legali paklaida. „Tada kažkokie pirkėjai oficialiai įsigyja 450 kubinių metrų, o realiai jiems pakraunama 500, ir tas skirtumą galbūt pasidalija“, – aiškino buvęs urėdijos vadovas.
Dabartinis VMU direktorius tvirtina, kad mediena matuojama atsakingai. „Jeigu būtų išrasta technologija, kuri, pamatavus medienos rietuvę ar medieną, pakrautą į automobilį, tiksliai pasakytų, kiek yra, tai mes tikrai jau būtume ją įgyvendinę. Šito kelio mes ieškome ir tikimės, kad rasime“, – tikino V. Kaubrė.
Miškų rangovus vienijančios asociacijos vadovas A. Radvilavičius sako, kad galimybę išsivežti daugiau, nei oficialiai įsigyta, medienos sudaro vadinamųjų glaustumo koeficientų taikymas, mat į tą pačią talpyklą galima pakrauti skirtingą kiekį žaliavos.
„Jeigu rangovui išvežus iš kirtavietės medieną sandėlyje mes apskaitome koeficientu 0,52–0,5, tai pirkėjas, atvažiavęs su savo miškavežiu, ne tai kad sukrauna, bet sukala ir supresuoja, ir glaustumo koeficientas pasikeičia gana stipriai. Turėtų būti kokie, tarkim, 0,57–0,6, bet jie, pasinaudodami situacija rinkoje, sako – ne, mes už 0,5 koeficiento nepirksime, pirksime už 0,46. Tokiu būdu vien per glaustumo koeficientą nuo vieno miškavežio apie 4 kubus medienos išvažiuoja neapskaitytos“, – aiškino A. Radvilavičius.
Jis teigia, kad neretai tokie atvejai būna nurašomi rangovų sąskaita. „Sakoma: jūs neiškirtote tiek, kiek mums norite deklaruoti. Rangovai bijo šituos klausimus kelti, nes iš karto susiduriame su perdėtu priekabiavimu: ne taip suteikei paslaugą, ne taip sukrovei, ne taip išvežei. Supraskite, kai kurios įmonės neturi kitų veiklos sričių ir, jeigu, tarkime, iškristų iš darbo rinkos, tai būtų gana skausminga“, – aiškino jis.
Taikosi į geriausią medieną
Teiraujantis, dėl kokių rūšių medienos apskaitos valstybiniuose miškuose kyla daugiausia problemų, LRT Tyrimų skyriaus pašnekovai nurodė: „Daugiausia ši problema susijusi su plokščių ir taros mediena.“ Tuo metu VMU vadovas V. Kaubrė teigia, kad pastaruoju metu ryškėja kita tendencija – dėl pjautinių rąstų.
Rangovų asociacijos vadovas A. Radvilavičius teigė neturintis duomenų, kokiems pirkėjams kokia mediena kraunama, nes prekyba užsiima VMU. Tačiau klausiamas apie sklindančias kalbas, esą problemos siejamos su didžiaisiais medienos pirkėjais, jis nurodė, kad Lietuvoje „konkurencija yra ne tokia ir didelė“.
„Tarp didžiųjų medienos naudotojų yra tam tikri pasiskirstymai – kas naudoja apvaliuosius rąstus, kas naudoja tarinę medieną, kas – plokščių medieną. Ir šitie didieji medienos perdirbėjai naudojasi tokia situacija“, – teigė rangovų vadovas.
Šį pavasarį Seime surengtoje diskusijoje dėl medienos prekybos biržos operatoriaus „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis teikė informaciją, kad praėjusiais metais valstybinę medieną pirko daugiau kaip 350 įmonių, tačiau didžiausiais pirkėjais įvardyta 19-a iš jų, įsigijusių 60 proc. per aukcionus parduoto kiekio.
„Man toks įspūdis, kad maždaug trečdalį įsigijo tarpininkai, 7 proc. – Latvijos įmonės, 10 proc. – biokurininkai, o kitą, apie 50 proc., – Lietuvoje veikianti pramonė“, – diskusijoje kalbėjo biržos atstovas.
Praėjusią savaitę LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad dėl valstybinės medienos kovoja Lietuvos pramonininkai, aršiai konkuruojantys su eksportuotojais bei užsienio įmonėmis. Surinkti duomenys rodo, kad didieji Lietuvos medienos perdirbėjai suinteresuoti skirtingų rūšių mediena. Aukcionuose sudarytos ilgalaikės sutartys rodo, kad, pavyzdžiui, bendrovė „Juodeliai“ labiausiai suinteresuota tarrąsčiais (mediena, skirta taros ruošiniams gaminti), plokščių mediena, rečiau – pjautiniais rąstais. „Vakarų medienos grupei“ priklausanti „Sakuona“ dažniausiai perka beržo rąstus bei popierrąsčius, o „Klaipėdos mediena“ – malkas bei plokščių medieną. Tuo metu eksportuotojus ir užsienio pirkėjus iki šiol labiausiai domino popierrąsčiai, dabar didėja rąstų paklausa.
Rangovams atstovaujančio A. Radvilavičiaus teiravomės, ar neapskaitytos medienos problema aktuali ir privačiuose miškuose.
„Kaip galima sakyti, kad privataus miško savininkas leis kam nors išvežti neapskaitytą medieną? Tai tiesiogiai miško savininko pajamos. Tokių dalykų nelabai girdėjau. Drįsčiau sakyti, kad tai valstybinių miškų problema“, – pažymėjo jis.
Kaina skiriasi dešimtimis kartų
Iš valstybinių miškų iškeliaujanti mediena matuojama net kelis kartus. Jau minėtoje praėjusių metų Aplinkos ministerijos parengtoje analizėje nurodoma, kad miškuose į rietuves sukrautos medienos kiekis iš esmės nustatomas „vizualiniu metodu“. Dar kartą mediena turėtų būti matuojama kraunant iš sandėlio į miškavežį, o galiausiai – pirkėjo sandėliuose.
Didieji pirkėjai tam pasitelkia nepriklausomus medienos matuotojus. Šie vertina ne tik įsigytą kiekį, bet ir medienos kokybę. Ir vertina kritiškai: aukščiausia, A kategorija, valstybinė mediena įvertinama ne taip ir dažnai, nors rangovai tvirtina pateikę pirmarūšę žaliavą. Vertinant kategorijos gali žemėti net iki D lygmens.
Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė buvęs Valstybinių miškų urėdijos vadovas M. Pulkauninkas, kainų skirtumai tarp aukščiausios ir žemesnės kokybės medienos yra didžiuliai. „Jei tai geri ąžuolo rąstai, prieš kelerius metus jų kainos buvo nuo 200 eurų už kubinį metrą, ąžuolo malkos – 30 eurų už kubinį metrą. Parašius, kad ten šakotumas ar puvinys, kainų skirtumas gali siekti iki 10 kartų“, – pasakojo jis.
Panašiai kalba ir rangovų atstovas A. Radvilavičius. „Yra ne vienas ir ne du pavyzdžiai, kai tikrai gera, kokybiška mediena brokuojama į ne tokios geros kokybės. Kainų skirtumas yra gana didelis. Sakykim, hipotetiškai, jei pjautinieji pušies arba eglės rąstai kainuoja apie 70 eurų, tai išbrokavus ir perkėlus į D klasę skirtumas nuo pradinės kainos gali būti iki 30 procentų“, – pasakojo jis.
Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos (LNMMA) pirmininko pavaduotojas Romas Memgaudas tvirtina, kad pakeisti A kategoriją į žemiausią, t. y. D kategoriją, „nelabai įmanoma“.
„Nebent dėl netinkamo laikymo, nes būna, kad mediena nukertama gerokai anksčiau, nei išvažiuoja. Jei mediena išvažiuoja į pirkėjo sandėlį po 3–4 mėnesių, tuomet ta mediena atvažiuoja tikrai ne A kokybės klasės“, – aiškino jis.
- Memgaudo teigimu, nepriklausomi matuotojai naudoja atitinkamas technologijas, taip pat yra įdiegę griežtos kontrolės mechanizmus. „Kiekvienas matuotojas rizikuoja savo, nepriklausomo medienos matuotojo, atestatu, jei padarys nusižengimą. Visą tą kontrolę vykdo mūsų ekspertai ir Valstybinė miškų tarnyba – kontroliuoja visus matuotojus“, – sakė asociacijos atstovas.
Jis pripažįsta, kad pretenzijų iš VMU „būna nuolatos“. „Per ketvirtį 2-3 kartai tikrai būna. Darom tokius kontrolinius matavimus, kai patys dalyvauja, rodom, demonstruojam, kodėl mes taip įvertinom, kad jie žinotų, jog mes įvertinom ne todėl, kad kitaip traktuojame taisykles. Taisyklės visiems vienodos – kokybės reikalavimai“, – sakė LNMMA atstovas.
Tačiau kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi R.Memgaudas neneigė: mažėjant medienos kategorijai, krinta ir jos kaina, o tai naudinga pirkėjams. „Patį pirkėją čia, aišku, liečia. Kokybė lemia kainą. Šiuo atveju kuo kokybė žemesnė, tuo kaina žemesnė“, – sakė jis.
O didieji valstybinės medienos pirkėjai – tos pačios LNMMA nariai, ne tik apmokantys darbus, bet ir įkurdinę nepriklausomus matuotojus savo įmonių patalpose.
Konkurse – monopolininkė
LNMMA, teikianti apvaliosios ir smulkintosios medienos, nenukirsto ir nukirsto miško matavimo paslaugas, savo veiklą įteisino dar 2004 m. Šiuo metu ji skelbia įdarbinusi 18 nepriklausomų medienos matuotojų. O štai LNMMA steigėjai – ne matuotojai, o matavimu suinteresuotos pusės: valstybinės medienos pardavėjams atstovaujanti tuometė Generalinė miškų urėdija (po 2017 m. įvykdytos reformos – VMU), kai kurios mokslo įstaigos, miškų savininkų organizacijos, taip pat medienos pirkėjai.
Remiantis Registrų centro teikiamais duomenimis, asociacija vienija 19 narių, tarp jų – ir didžiosios medienos perdirbimo bei supirkimo įmonės. Tiek VMU, tiek verslas iš savo įsteigtos asociacijos paslaugas perka.
„Mes teikiame besąlygišką paslaugą tarp pirkėjo ir pardavėjo, esame tarpinė grandis, kuri įvertina, nustato medienos kiekį ir kokybę. Už tai moka abi šalys – tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, per pusę“, – sakė LNMMA pirmininko pavaduotojas R. Memgaudas.
Jis tikina, kad per LNMMA galėtų būti apskaitoma visa valstybinė mediena, tačiau mažesni pirkėjai prie asociacijos nesijungia. R. Memgaudas užsimena, kad tam „galbūt trūksta palaikymo“ iš valstybinio sektoriaus. „Mes vienašališkai negalime sudaryti sutarties su norimu medienos pirkėju. Gal jis per mažas, per mažą kiekį nuperka iš valstybinio sektoriaus, ir mes tada negalime išsilaikyti, nes gauname pajamas tiesiogiai už matuojamą kiekį“, – sakė jis.
VMU medienos matavimui skelbia viešuosius pirkimus, nors paslaugos teikėjas iš esmės yra vienas – pačios įsteigta LNMMA. Viešai prieinamais duomenimis, iki 2019 m. galiojo dar prieš urėdijų reformą sudaryta sutartis, kurios bendra vertė siekė 573 tūkst. eurų. Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad 2019 m. lapkritį buvo sudaryta nauja maždaug 680 tūkst. eurų sutartis iki 2023 metų. 2020 m. ji buvo pratęsta ir papildyta susitarimu, kad galioja iki šių metų pabaigos.
Pasak VMU vadovo V. Kaubrės, skelbiamuose konkursuose dėl valstybinės medienos matavimo gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio nepriklausomi matuotojai. „Rinka atvira visiems“, – sakė jis. Tačiau kol kas nugalėtojas vienas – LNMMA.
Šiai asociacijai priklausančios bendrovės „Stora Enso Lietuva“ tiekimo direktorius Rytis Kuliešis LRT Tyrimų skyriui aiškino, kad būtent dabar galiojanti sistema užtikrina medienos matavimo skaidrumą, nes dirbama „pagal Lietuvoje nustatytą tvarką“. Ir jei VMU skelbiamus konkursus laimėtų, pavyzdžiui, užsienio matuotojai, būtų „labai liūdna ir apmaudu“.
„Tarkim, ateis kiti matuoti. Ką aš žinau, gal švedų nepriklausomi matuotojai. Tada tikrai bus labai liūdna, nes taisyklės kiekvienoje šalyje labai skiriasi. Asociacija užtikrina, kad būtų laikomasi tų taisyklių. Jeigu nelaimėtų konkurso, būtų liūdna, bet dirbtume, kaip ir dirbame“, – sakė jis.
Medienos matavimo punktai, kuriuose LNMMA darbuotojai atlieka darbus, yra įrengti pirkėjų įmonėse. Šiuo metu jie veikia Klaipėdos „Malkų įlankos terminale“, Alytuje („Stora Enso Lietuva“), Ukmergėje („Likmerė“) Radviliškyje („Juodeliai“), Marijampolės rajone („Juodeliai“) ir Klaipėdos rajone („Sakuona“). Įmonės sumoka ir už įrangą, kurią naudoja nepriklausomi matuotojai.
„Dėl technologijų – kur yra matavimo įmonės, ten sėdi mūsų žmonės, operatoriai, nepriklausomi matuotojai, vertina ir nustato medienos kokybę ir tūrį. <…> Taip, mes paslaugą teikiame naudodamiesi jų (pirkėjų – LRT) infrastruktūra“, – patvirtino R. Memgaudas.
Matuotojai: spaudimas – kasdien
Aplinkos ministerija raštu LRT Tyrimų skyriui pateiktame atsakyme nurodo matanti, kad „nepriklausomų medienos matuotojų veiklos sritis yra aiškiai reglamentuota“.
Tuo metu buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dalijasi abejonėmis. „Tai yra žmogiškasis veiksnys. Nes jiems (nepriklausomiems matuotojams – LRT) dalį pinigų moka tie patys pirkėjai. Na, tai žinot – kas maitina, kaip sako, kas moka pinigus, tas ir užsako muziką. Jie, aš manau, irgi negali būti visiškai nešališki“, – kalba politikas.
LRT Tyrimų skyrius teiravosi LNMMA atstovų, ar įmonės, apmokančios matuotojų darbą ir suteikiančios įrangą, daro spaudimą dėl vertinimo.
„Pačios įmonės darbuotojai? Spaudimą? Vienareikšmiškai – taip. Bet spaudimas būna tiek iš įmonės, tiek iš urėdijos. Spaudimas – kasdienis dalykas“, – patvirtino LNMMA pirmininko pavaduotojas R. Memgaudas.
Jis sako, kad reiškiamos pretenzijos: ne taip pamatuota, per mažai pamatuota. „Jų manymu, vieną rąstą reikėjo įvertinti taip, gal kitaip. Mes sakome, kad vadovaujamės visais teisiniais reikalavimais ir negalime pagal jų norus nuspręsti“, – aiškino LNMMA atstovas.
„Oi ne, oi ne! – į klausimą dėl spaudimo reagavo „Stora Enso Lietuva“ atstovas R. Kuliešis. – Pasakysiu esminį dalyką, kurį visiems savo tiekėjams sakau. Mes dažnai su tiekėjais pasišnekame, jie irgi tokį klausimą kelia: pas jus tie žmonės sėdi, jūs į dūdą pučiat, ir jums matuoja taip, kaip paprašote. Sakau, nėra jokių problemų – man nieko nesakykite, pasimatuokite rankiniais įrankiais miške ir atvežkite pasitikrinti. Aš esu už skaidrumą. Jeigu keliate skaidrumo temą, galiu be sustojimo pasakoti ir rodyti.“
VMU vadovas V. Kaubrė taip pat tvirtina: „Manau, žmogus, jaučiantis spaudimą, turi apie tai informuoti kontroliuojančias institucijas.“
LRT Tyrimų skyrius apie medienos apskaitą teikė klausimų ir kitoms LNMMA veikloje dalyvaujančioms įmonėms, tačiau atsakymų iki šiol nesulaukė. Gavę įmonių poziciją, ją pateiksime.
21 amžius: su liniuote ir rulete
Kaip LRT Tyrimų skyriui sakė buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, 2016 m. pabaigoje jam pradėjus darbą tapo aišku, kad be realiu laiku veikiančios apskaitos sistemos nėra galimybės kontroliuoti iš miško išvežamos medienos kiekio.
„Pakrovus medieną pirkėjui, medienos kiekis buvo suvedamas girininkui grįžus į girininkijos patalpas. Tai buvo galima padaryti praėjus kelioms valandoms. Vadinasi, pardavėjui nepranešus joks kontrolės pareigūnas negalėjo patikrinti, ar vežamas kiekis atitinka pardavimo dokumentuose nurodytą kiekį. Dėl to jau po reformos M. Pulkauninkui (tuomečiam urėdijos vadovui, – LRT) buvo nurodytas pirmasis prioritetas: įvesti realiu laiku veikiančią pardavimo fiksavimo sistemą, papildomai nurodant miškavežio maršrutą. Deja, to padaryti nepavyko“, – pasakojo K. Navickas.
Tačiau jis nustebo sužinojęs, kad iki šiol neišspręsta ir dar viena problema: nors VMU, kaip ir rangovai, miškams kirsti naudoja medkirtę techniką, turinčią tiek medienos ilgio, tiek skersmens matavimo daviklius, iki šiol taip surinkti duomenys nenaudojami apskaitai. Tai skelbiama ir jau minėtose praėjusių metų pabaigoje parengtose Aplinkos ministerijos išvadose dėl korupcijos rizikų.
Tai, kad medkirčių rodmenys būtų patikimas matavimo būdas, LRT Tyrimų skyriui sakė visos suinteresuotos pusės – tiek LNMMA vadovai, tiek pramonininkai, tiek miškuose dirbančios įmonės.
„Medkirtė, pradėdama darbą, užprogramuojama skaičiuoti medienos rūšis pagal medžius, pagal gaminamus sortimentus. Ir suskaičiuoja vienetiniu būdu, kiek ko yra pagaminta. Turbūt tikslesnio už vienetinį metodą šiandien nėra sugalvota. O dabar skaičiuojama ruletės ir liniuotės principu. Dvidešimt pirmas amžius“, – stebėjosi rangovų atstovas A. Radvilavičius.
Jis teigė, kad Miško darbų rangovų asociacija jau ne kartą kreipėsi į VMU, siūlydama įteisinti pažangius apskaitos metodus. „Jie tyli. Ne kartą klausėme: kodėl jūs to nedarote? Atsakymo negavome“, – pažymėjo A. Radvilavičius.
Prieš pusmetį aplinkos ministro postą palikęs K. Mažeika tvirtino, kad taip pat mėgino tvarkyti valstybinės medienos apskaitos sistemą. Jam vadovaujant Aplinkos ministerijos kanclerio pareigas ėjęs Arminas Mockevičius LRT Tyrimų skyriui pateikė oficialius dokumentus, taip pat susirašinėjimų elektroniniais laiškais kopijas, pagrindžiančias, kad jau praėjusiais metais VMU buvo pavesta įdiegti automatines patikros sistemas medienos apskaitai, taip pat parengti sąlygas atitinkamiems pirkimams.
„Urėdija didelio noro nerodė. Kai yra noras, iš karto imiesi, pats iniciatyvą rodai. O ten man reikėjo pačiam iniciatyvą rodyti, kad jie suskaičiuotų poreikį, parengtų specifikacijas“, – teigė A. Mockevičius.
VMU vadovas V. Kaubrė tikino, kad nuolatos bendrauja su asocijuotomis struktūromis, taip pat rūpinasi naujų technologijų diegimu.
„Per praėjusios Vyriausybės kadenciją su ministru K. Mažeika buvo sudėliotas planas ir idėja, ką būtų galima patobulinti. Buvo renkama geroji praktika Europos šalyse, kur būtų galima skaitmenizuoti šitą procesą. Tačiau, kaip mes įsivaizduojame, kad pirmiausia miške būtų automatizuotai pamatuojama mediena, taip nėra nė vienoje Europos šalyje. Visi automatizuoti matavimo prietaisai stovi pas pirkėjus ir prie pirkėjų įvažiavimo. Šiandien tęsiamas tas darbas, analizuojamos visos galimos situacijos, kad kuo labiau savo šalyje skaitmenizuotume procesą“, – teigė VMU vadovas.
Pasak jo, atlikus rinkos konsultacijas, norinčiųjų pateikti tokį projektą Lietuvai nebuvo. Šiuo metu ieškoma kitų alternatyvų.
„Jei mums tai pavyks įgyvendinti, tai bus pirmas toks žingsnis Europoje“, – tikino V. Kaubrė.